Changeling

   Pasižiūrėjus gerą filmą, negaliu jo neaprašyti ir nepasidalinti įspūdžiais. Nežinau kiek kartų galėčiau pakartot, koks puikus, jausmingas, sukrečiantis ir svarbiausia – logiškas yra Changeling. Labai nemėgstu, kai filmai būna nelogiški. Žiūriu ir galvoju – jūs turbūt juokaujat... Ypač nusimenu jei taip pasitaiko siaubiakuose. Tada jau niekaip nebegaliu rimtai žiūrėt ir anei kiek baisu nebebūna. Tas pats galioja ir dramoms, detektyvams ir visokiems psishologiniams trileriams. Jei norisi sušukti -Iidiote, ką darai? Tikimybė labai maža į tokį filmą įsijausti.

   Skirtingai nuo filmų, kurie priverčia gyventi kartu su herojais, įsiurbia į save ir išlaiko dėmesį net 2,5 valandos. Tiek trunka Changeling. Tiek trunka motinos kova su teisėsauga už savo vaiką. Tiek trunka nusivylimas, liūdesys, skausmas ir viltis, kad jis vis dėlto gyvas. Labai lengva būtų buve su tokiu scenarijum nugrybauti į lankas. Bet Clintas Eastwoodas kažkaip viską susuko, kad net svetimo berniuko atidavimas motinai atrodo tikėtinas. Per visą filmą ir galvon netoptelėjo, kur tikroji to berniuko motina, kol pačiam gale ji neatsirado džiaugsmingam susitikimui traukinių stoty.

   Nors kai kas abejoja dėl A. Jolie aktorinių gabumų, man ji yra pati pačiausia aktorė. Aktorė, korios nereikia puošti dizainerių rūbais, nes net is su paprasčiausia suknute ji atrodo kaip žvaigždė. Man patinka jos madų nesivaikymas, patinka labdaringa veikla, patinka, kad ji turi piloto teises ir tai, kad ji priglaudė įvairiausių rasių mažylius po savo stogu. Todėl ir jos filmai man patinka.

   Žinoma nereikia pagailėt liaupsių ir režisieriui Clintui Eastwoodui, kurio talentas žodžiais neišsakomas ir vertas apdovanojimų už tokią įtampą beigi dramą. Prisėdau tumpam prie kompiutrerio, galvojau – pradėsiu žiūrėt ir eisiu sriubos virt... Bet kai pradėjau, nebegalėjau sustot iki pat galo. Likau be sriubos. Dabar kurį laiką nenoriu nieko žiūrėt, nes prastesnis filmas bus tik laiko gaišimas, o jei geresnis... Negaliu suvirškint dviejų didelių kąsnių vienu metu.