Northumberland – sveciuose pas Harry Potteri - 1 dalis

Per seserius gyvenimo Londone metus maniau pripratusi prie ivairiausiu netiketumu, nepatogumu, issukiu, staigmenu bei paskutines minutes planu. Vis delto, kai sestadieni 7 ryto i mano kambari atejo Auste ir paklause ar vaziuoju i Northumberland, mano galvoje kilo maisalyne. Savo uzsimiegojusiom smegenim bandziau suvokti: 1. Ar as vis dar sapnuoju? 2. Kas ir kur po velniu yra tas Northumberland? Bet kad jau mane prizadino ir nebeuzmigau per artimiausias pora minuciu, nutariau pagooglinti. Pamaciusi vaizdus is Harry Potter gyvenvietes, daugiau miegoti nebenorejau ir pradejau ruostis. Uzsimiegojusi Anzeliuke turejo dar idomesni pokalbi.
Veiksmas 7 a.m.. Anzeliuke miega, ieina Auste.
Auste: - Ka darom?
Angeliuke (issigandus ir uzsimiegojus): - Del ko? Kas vyksta?
Auste: - Kur vaziuojam?
Angeliuke: - Kada? Dabar? Nezinau…
Auste (nuliudusi): - Miegucio noriu…
Angeliuke: - Tai miegam, niekur nevaziuojam.
Auste (dar labiau nuliudusi): - Kodel nevaziuojam?
Po panasios izangos, galiausiai susikalbejo ir nutare vaziuoti i Northumberland, esanti siaures Anglijoje, besiribojanti su Skotija. Greit susiruose patraukeme su masina i Siaure. Oras buvo bjaurus. Tikrai tipiskai angliskai bjaurus, lynojo, salta, pute vejas ir pan. Susikroviau net savo guminius Wellington boots, jei tektu braidyt po pievas.

Holy Lindisfarne island

Musu pirmasis ir pats siauriausias tikslas buvo Holy Island (Sventoji sala). Kelione iki jos uztruko apie 6 valandas.

I sia sala veda kelias, kuris du kartus per diena uzliejamas, pakilus vandens lygiui juroje. Todel visur kabo ispejimai, ir lenteles su laikais, kada saugu atvykti ir isvykti is salos. Jei vaidinsite drasuoli ir ju nepaisysite, jums atsitiks taip kaip siems veikejams.
Todel mes pasiskubinome greitai apziureti sala ir isvykti pries prasidedant potvyniui. Ne kas buti uzlietam vidury kelio.
Dabar saloje gyvena apie 160 zmoniu. Ju pagrindiniai uzsiemimai yra zvejyba bei ledu, sumustiniu su krabais (salos delikatesas) ir namines uogienes turgavojimas. Viska pardavineja tiesiai is savo namu. Nors zinoma yra ir kaviniu, restoraneliu, bei viesbutuku. Viska reikia rasyti mazaja forma, taip pat ir isivaizduoti.
Pardavimo laikas priklauso nuo potvyniu ir atoslugiu, bei gyventoju nuotaikos. Kaip veliau suzinojau, yra netgi Holy island garsinantis produktas. Tai midus, gaminamas St Aidan’s vynineje ir pardavinejamas visoje salyje.
Salos smulkieji verslininkai gali puikiai pelnytis is nespejusiu laiku isvykti desperatisku turistu. Nors zinant anglu biurokratiskuma jie isvyksta tiksliai pagal grafika, o tie kurie lieka, ten buna savo noru. Stai prasom atkreipti demesi i masinu aikstele.
Saloje yra maza pilaite ant kalnelio bei gi Lindisfarne vienuolyno liekanos (ne veltui ji vadinasi sventa sala).
Vienuolyna ikure Sv Aidanas – Airijos vienuolis. Sakyciau ideali vietove vienuolynui, izoliuota nuo civilizacijos, bet tam tikrom valandom pasiekiama atkakliu piligrimu. Ramybe vienuoliai galejo megautis neilgai. Nepraejus nei simtui metu nuo vienuolyno ikurdinimo, sala eme puldineti vikingai ir vienuoliams teko begti is ten kiek kojos nesa.
Pamaldieji extremo megejai gali pasekti senovini piligrimu kelia, brisdami per slapia smeli atoslugio metu. Kelias pazymetas stulpeliais bei boksteliais, kur uzstrige keliautojai gali issigelbeti nuo kylancio vandens. Vienas kitas bokstelis yra irengtas ir nepaisantiems ispejimu apie potvynius, nelaiku uztvindytiems ziopliams vairuotojams. Taigi kaip matome viskas atrodo gan saugu ir nuskesti nera lengva. Bet zinoma gaila sugadinto automobilio, jei jau nepasiseka ir tenka buti apsemtam.
Tiesa pilaite ant kalnelio buvo pastatyta 1550 metais is buvusio vienuolyno akmenu. Atseit gynybai nuo skotu, bet kad nelabai kas sia sala ir beuzpuole. Nebent avys, kuriu cia gausu.

Mes Holy island palikome paskutine minute, ir saugiai pasieke zemyna (t.y didesne sala) laukeme pakylancio vandens. Kaip ir pora desimciu tokiu paciu besisklaidanciu aplink smalsuoliu. Pasinaudoje proga dar nuziurejome berniukus ir masinas, bet visi jie buvo su antrosiomis pusemis.

Cia matomas vandens lygio progresas.

Turiu pasakyti, kad tikrai labai idomu ir nepaprasta matyti panyranti asfalta. Vanduo kyla tiesiog akyse ir jautiesi tarsi kokio slapto ir svarbaus ivykio liudininkas.

Mano botai praversti labiau negalejo. Stai koks turiningas botu panaudojimas.

Bamburgh castle

Labai ispudinga pilis, nuotraukose vis vaizduojama tokiu ir panasiu kampu.

Kurio mes deja neradome, todel nufotografavome stai tokiu kampu.

Primena visas nuotykines pasakas is vaikystes apie riterius, karalius, Robin Huda bei plesika Hocemploca. Taipogi zinoma ir siuolaikine pasaka – Harry Poterri. Iki pilnos laimes betruko virs pilies skraidancio drakono.

Salia yra mazas miestelis, su senoviniais nameliais, arbatinemis, suvenyrinemis bei pubais.

Viename is ju mes ir pavakarieniavome. Maistas buvo tradiciskai angliskai kaimiskas: Lazanija, avienos pyragas, lasisos kepsnys, bei kasmyriska astri aviena. Akivaizdi kulinariniu kulturu samplaika.

Pripilde pilvus, numalsine troskuli, beigi tape linksmesni, leidomes i nakvynes paieskas. Sitas reikalas pasirode sunkesnis nei tikejomes, taciau kantrybes, bei mobiliuju technologiju padedami, lokalizavome artimiausia hoteli, esanti New Castle. Jame beje vyko vestuves, ir siaip jis buvo naktinio gyvenimo sukuryje. Todel nelabai bepamiegojome.